paaiškint iki galo nemoku, suvokimai

Matyt, pagrindinis dalykas, kurį kol kas supratau studijuodama universitete, yra tas, kad žmogus taip beviltiškai kabinasi į mokslą, bando ištyrinėti aplink supantį pasaulį, bet to niekad NIEKAD nepasieks. Iš esmės tai yra priartėjimas prie posakio ‚visi žmonės klysta‘ galutinio suvokimo. Žmogus negali neklysti, tai leidžia ir suteikia pareigą abejoti viskuo, ką matai aplinkui. Mokslo perpetuum mobile, leiskite pasakyti. Kad ir medikai – man sunku patikėti, kad greitai mane gydys tokie patys dundukai, kaip ir aš (no offense), tiek amžiaus, tiek žinių atitinkamoje sferoje atžvilgiu. O aš jaučiuos visiška nebrendyla ir vaikeliu, nors dvidešimtmetis jau ant nosies. Na ką – optimistė aš ir keisti tie mano iki galo nepagrindžiamieji suvokimai.

naktinėtojos grojaraštis, aka šūdai šūdai, vaike, ko nemiegi

Mano vakaro muzika, sąrašas sudarytas vieno individo pagalba, susimėčius linkais. Fun visai, seniai jau padoriai neklausiau kažko, o dabar suku ir suku iš naujo.

1. Beirut - Postcards from Italy

Kabinanti dainelė, nevargina. Akordeonas, ukulelės, padoru. Klausyč galima ir reikia.

2. Neil Finn - Song of the Lonely Mountain

Oooh, Hobitsas ir fainoji aranžuotė, atgausiu gitarą patraiškytą, pasigrosiu. Gal.

3. Gentle Giant - The Moon is Down

Gražiausia ever daina. Dar prieš du mėnesius nebuvo youtubėj, staiga atsirado. Dėkoju įkėlusiam.

4. Genesis - That's Me

Vat to individo mostelta nuoroda. Nesudėtinga, gražu, neperkrauta.

5. Edward Artemjev - Meditation (Stalker soundtrack)

To paties. Ir jei nereiktų ryt vien lenkų mokytis, tikrai dar šiandien vėl Stalkerį pažiūrėčiau.

6. Akvarium - Adelaida

Nu myliu aš BG.

Tingiu komentuot, rekomenduoju daineles. Nieko intelektualaus, norėjau pasidalint.

R.

Kūdinies kūdinies, o ima ir pareina vakare alkis. Liūdna.
Šiandien supratau, kas yra trečia mano didžioji gyvenimo meilė. Pirmoji - Borisas Grebenščikovas, antroji - Nick Cave'as, trečioji - Eugene Hutz'as. Myliu, bučiuoju, glaudžiu prie širdies, akies ir ausų.

Baltoji repo motina sako:
Balti arkliai
Šika baltai

win?

Raportuoju - baigiau mokyklą ir įstojau istorijon. Gal kam įdomu. Plius - gavau epiškiausią komplimentą ever:

[01:50:04] Simonas: beje, kažkada pamačiau kaip facebooke papostinai nuotrauką iš daria

[01:50:09] Simonas: pažiūrėjau ką tik porą sezonų

[01:50:14] Simonas: tu labai panaši į jane

success

Plius - įsivėriau lūpon auskarą ir per savaitę priaugau du kilus. Nežinau, gerai čia, ar ne. O kad įdomiau būtų: http://www.youtube.com/watch?v=5wHbIWH_NGc&feature=fvwrel

pažinimo vaisius

Beždžionės, pirmykščiai gyveno paprastai. Rūpinosi tik valgiu, miegu ir palikuonimis. Iš esmės viskas buvo iki pat smulkmenų gyvuliška. Kaip skruzdėlės tie žmonės (?) gimdavo ir mirdavo. Kaip gausybė kitų rūšių, tas žmogus nebuvo išskirtas. Bet štai – sumaištavo, panoro pasilengvinti gyvenimą - įsikūrė sėsliai, sukūrė ginklus, religiją, hierarchiją, kalbą, vardus, mokslą. Trumpai tariant – pasistatė namus, neva pasilengvino būtį ir štai – atsirado noras pažinti pasaulį. Pradedant senosiomis civilizacijomis ir kaimo išminčiais, patariančiais savo žmonėms, kada pjauti ožį arba sėti linus, žmonės ėmė ieškoti atsakymų. Atsirado valdovai, karai, interesų nesutapimai ir jų sprendimas žudynėmis. Vardan aukštesnių dievų ir to paties bandymo pasilengvinti gyvenimą žūdavo tie, kurie atsakymų ir ieškodavo. Jiems ir specialūs pavadinimai buvo kurti. Tik vėliau paaiškėdavo, kad ieškotojai buvo teisesni, nei kad aukštesnės institucijos. Sistema buvo išsikreipusi nuo pat pradžių, tačiau įpusėjus jos formavimuisi tai pasimatė akivaizdžiai. Toliau gyvenimo lengvinimas akivaizdžiai metėsi į mokslą. Į paieškas naujų, neatrastų prasmių ir reiškinių, aiškinimą to, kas nesuvokta, žmogaus, t.y. savęs, aukštinimą. Po nieko ir dievų atėjo žmogaus eilė. Į žmogų pažvelgta kaip į vertybę savaime. Ir tada milijonai jų buvo išžudyti, sudeginti ir sunaikinti. Nuspręsta, kad galbūt jokios prasmės ir vertybės nėra, kiekvienas privalo žiūrėtis pats, ieškoti savo gyvenimo įprasminimo ir tikslo, nes bet kokiu atveju mirs. Tokiu būdu, norint užgožti nemaloniąją fakto dalį, buvo sukurtas individualizmo kultas. Kiekvienas – unikalus, kiekvienas turi būti gražus ir laimingas, pamirštant, kad visi mirsim. Tad vietoje uogų rinkimo, medžioklės, miego, mylėjimosi ir tiesiog paprastos kasdienybės turime individus, besirūpinančius blizgučiais ant savo kaklo. Istorija chaotiška, neteisinga ir absurdiška. Ratas apsisuko, tačiau į tą pačią poziciją negrįžo. Žiedas išsikreipė,  žmogus vaizduojasi daug žinąs, o nuo urvinio skiriasi tik tuo,kad yra tiesiog nelaimingas. Anksčiau buvo kitaip. Turbūt Dievas, sukūręs Ievą ir Adomą buvo teisus – neragaukit vaikai vaisiaus, laimės jums jis neatneš.

bandymas

Ant stalo stovi dvi kolonėlės, ekrane šneka Granauskas. Ten ne ekranas, o tiesiog popieriaus gabalas, į kurį šviečia projektorius. Spalvotas vazonas užstoja mažąjį mokytojos kompiuterio ekraną. Dešiniąjame abiejų ekranų šone baltai šviečia punktyrinė linija ir iš garsintuvų sklinda senos moters balsas. Po truputį slenkasi laikrodžio rodyklės, po kuriomis stovi vandens butelaitis keliems augalams. Virš patalpo kybo rudas, bet ne medinis stačiakampis, kurio viduje patalpintos aštuonios lempos - neįjungtos, kad netrukdytų matyti to popieriaus gabalo. Kairėje - užtrauktos žaliuzės, dešinėje - tuščios lentynos. Publika arba snaudžia, arba apsimeta, ka stebi aplinką. Štai vaikai priešakyje negali apsimesti neklausą, nes juos išsyk pastebės mokytoja ir jų reputacija žlugs. Galiniai šneka, miega arba piešia - jie saugioje zonoje. Jei ir žiūri į ekraną tai vien tam, kad pamatytų, kaip Granauskas visados rūko. Po alkūnėmis stūkso tie patys rievėti, bet ne mediniai faneros stalai. Radiatoriai nebeveikia, gurgia pilvai, o ant kojų šalti batai. Sutarška subarška kartą per minutę tylioji klasė.

I.

a) Sukasi mintys, kaip niekas manęs nemyli;

b) Norisi valgyti;

c) Man reikia naujo megztinio.

II.

d) Už lango lija niūrusis pavasarinis;

e) Už durų garsiai rėkia pirmokai;

f) Kolonėlės įkyriai sublerbia ir nieko nesigirdi.

Propagandos tekste kūrimo priemonės:

I. užsiminimas apie vidinę būseną; II. apibūdinant naudojami būdvardžiai.

Kodėl eksperimentas apie propagandą:

1. nes besimokant apie Granauską sužinota, kaip labai vienas auorius gali pripiršinėti savo nuomonę, rišdamas ją prie fakt, kuriuos galima būtų pateikti ir nešališkai; 2. nes kiekvienas rašytojas primeta savo požiūrį; 3. nes įdomu, kaip labai galima neprimetinėti idėjų skaitytojui.

Kaip pasisekė:

1. propagandos išvengta iki (paskutnių) sakinių; 2. požiūrio perteikimo išvengti nepavyko, dėl skirtingų skaitytojo ir rašytojo prigimtinių pozicijų.

Išvada:

propaganda nelygu požiūriui, t.y. prigimtinei pozicijai.