malonūs žvilgsniai

Gatve keliauja mergaitė. Žingsniuoja sau, spardo kartais po kojomis išdygusius akmenėlius. Ji paprasta, simpatiška, močiutės nevengia autobusuose prisėsti šalia jos: ji nenešioja kerzų, nei palaidinių nedengiančių pilvo, nesiklauso muzikos garsiai per telefoną, nespjaudo saulėgražų lukštų ir nesijuokia perdėtai paaukštintu balsu taip, kad visi keleiviai tai girdėtų. Tai štai – žingsniuoja ji sau viena, praeiviai maloniai į ją pasižiūri, kartais nusišypso. Ir taip ji keliauja kiekvieną dieną – viena, su kolegomis akmenėliais ir kuklia savo maniera, pirmyn ir atgal, mėnuo iš mėnesio, spardydama akmenėlius ir keikdama tuos besišypsančius veidus.

meilė

http://i.istockimg.com/file_thumbview_approve/913293/2/stock-photo-913293-russian-boy.jpg

jei kas nors, brangūs skaitytojai, jį gyvenime pamatysit, perduokit, kad aš jo laukiu ir kad mums lemta būti kartu, įsimylėjau rusaitį. et.

gyvenimas kaip sitcomas, a.k.a. reik pasiskųst ir boring įrašas

Teko sudalyvaut Santa Barbaroj, kurioje užėmiau ne pačią paskutinę rolę. Daug alkoholio, susikaupusių emocijų ir viso ko. Niekas nieko nesitikėjo, visi tiesiog norėjo paragaut alaus, bet vietoje alaus gavosi kažkoks intrigų ir visko visko kratinys. Teoriškai kitą rytą turėjo būti labai sunku ir nesmagu, graužt didysis kaltės jausmas prieš kažką, vienžo, suprantate patys. Visko nepripasakosiu. Nepaisant to, visos tokios problemėlės staiga pasidarė labai juokingos, kai pagalvojau, kad sitcomų kūrėjai taip gerai viską išsuktų, taip juokinga būtų. Ir gi tikrai, žymiai lengviau vadovautis tokia logika, tada viskas gan fun pasidaro ir mažiau gailies savo ne visiškai teisingų sprendimų. Tiesiog suvoki, kad kažkam, anapus ekrano labai juokinga, kodėl juokinga negali būti ir man?

paaiškint iki galo nemoku, suvokimai

Matyt, pagrindinis dalykas, kurį kol kas supratau studijuodama universitete, yra tas, kad žmogus taip beviltiškai kabinasi į mokslą, bando ištyrinėti aplink supantį pasaulį, bet to niekad NIEKAD nepasieks. Iš esmės tai yra priartėjimas prie posakio ‚visi žmonės klysta‘ galutinio suvokimo. Žmogus negali neklysti, tai leidžia ir suteikia pareigą abejoti viskuo, ką matai aplinkui. Mokslo perpetuum mobile, leiskite pasakyti. Kad ir medikai – man sunku patikėti, kad greitai mane gydys tokie patys dundukai, kaip ir aš (no offense), tiek amžiaus, tiek žinių atitinkamoje sferoje atžvilgiu. O aš jaučiuos visiška nebrendyla ir vaikeliu, nors dvidešimtmetis jau ant nosies. Na ką – optimistė aš ir keisti tie mano iki galo nepagrindžiamieji suvokimai.

naktinėtojos grojaraštis, aka šūdai šūdai, vaike, ko nemiegi

Mano vakaro muzika, sąrašas sudarytas vieno individo pagalba, susimėčius linkais. Fun visai, seniai jau padoriai neklausiau kažko, o dabar suku ir suku iš naujo.

1. Beirut - Postcards from Italy

Kabinanti dainelė, nevargina. Akordeonas, ukulelės, padoru. Klausyč galima ir reikia.

2. Neil Finn - Song of the Lonely Mountain

Oooh, Hobitsas ir fainoji aranžuotė, atgausiu gitarą patraiškytą, pasigrosiu. Gal.

3. Gentle Giant - The Moon is Down

Gražiausia ever daina. Dar prieš du mėnesius nebuvo youtubėj, staiga atsirado. Dėkoju įkėlusiam.

4. Genesis - That's Me

Vat to individo mostelta nuoroda. Nesudėtinga, gražu, neperkrauta.

5. Edward Artemjev - Meditation (Stalker soundtrack)

To paties. Ir jei nereiktų ryt vien lenkų mokytis, tikrai dar šiandien vėl Stalkerį pažiūrėčiau.

6. Akvarium - Adelaida

Nu myliu aš BG.

Tingiu komentuot, rekomenduoju daineles. Nieko intelektualaus, norėjau pasidalint.

R.

Kūdinies kūdinies, o ima ir pareina vakare alkis. Liūdna.
Šiandien supratau, kas yra trečia mano didžioji gyvenimo meilė. Pirmoji - Borisas Grebenščikovas, antroji - Nick Cave'as, trečioji - Eugene Hutz'as. Myliu, bučiuoju, glaudžiu prie širdies, akies ir ausų.

Baltoji repo motina sako:
Balti arkliai
Šika baltai