Ilgai nemiegojau, ilgai neilsėjau. Daug ir ant visų pykau, daug dirbau. Pagaliau mane ištiko ramybė, taip netikėtai, kai pyragas orkaitėj kaista ir kuprinės turinys dar slepiasi įvairiausiose lentynose, toli gražu ne ten, kur jam derėtų. Neaišku, kas iš to keistojo pyrago gausis, tačiau turiu laiko, o fone groja akvariumas. Tiesiog taip. Virtuvės, prie cinamoninio kvapo, ramybės, mieguistumo, melancholijos ir visų neišsipildžiusių meilių. Laimė dar toli, tačiau ramybė palaiminga. Nesinori nieko daryti, gal truputį paverkti, tačiau ne iš skausmo, tiesiog, kad geriau būtų man, jau didelei. Man liūdna dėl visų neįvykusių naktigonių, dėl pramiegotų naktų arba neišmiegotų rytų, tačiau tas liūdesys natūralus. Manęs dar laukia kelionė, kurią visi anksčiau ar vėliau keliauja. Meilė? Hm, aš jį lyg ir matau, tačiau nepažįstu. Pavydžiu kito, nemylimo. Mamo gyvenimas antimitiškas, neharmoningas, tik štai, dabar trumpa akimirka lyg mitinis laikas - ramuma. Tik kuprinė laukia...
http://www.youtube.com/watch?v=H6VAkS29NU0
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą