Balta aptriušusia marška pasipuošęs inkvizitoriumi vadinamas driskius nusispjovė per kairį petį – taip ir liko neaišku, ar jo seilės prilipo prie jo apdaro, ar nukrito ant žemės. Iš beveik bedantės burnos sklido baisus dvokas, puvėsių ir alkoholio mišinys, o akyse degė kažkokia negera ugnis, pikta šypsena perkreipė jo veidą. Pagriebęs pagalį ir užvyniojęs ant jo drobės gabalą, įmirkytą žibale, jis namų gamybos deglą švystelėjo į žabų krūvą. O ten stovėjo Ji, dar baisesnė už valstietį. Dėmėtomis rankomis, ant kurių augo ilgi nagai, kreivomis kojomis su vienu batu, ilgo amžiaus suformuota kupra, senais sulopytais rūbais, sulūžusia nosimi, gausybe raukšlių – mažų ir didelių, išpuvusia burna ir tuščiomis akimis. Senutė, elgeta, ragana.
Renginio stebėti nesusirinko beveik niekas – viešieji teismai gyventojams buvo pramoga, tačiau ne šį kartą. Ore tiesiog tvyrojo nuojauta, kad kažkas atsitiks. Kiekvienas – vaikas, senis, pikta moteris ar piemuo avis beganąs nesąmoningai vengė rotušės. Lyg ir netyčia aikštę visi lenkė.
O iš tikrųjų tai nieko ypatingo nevyko, eilinis teismas, pamišusią senutę sudegino. Ir jokie aprašymai nereikalingi.
-
http://www.youtube.com/watch?v=jM6QJBGID-c
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą